Dirbtinio intelekto politika turi būti grindžiama „mokslu, o ne moksline fantastika“

Dirbtinio intelekto politika turi būti grindžiama „mokslu, o ne moksline fantastika“

Fei-Fei Li, Stanfordo kompiuterių mokslininkė ir startuolių įkūrėja, kartais vadinama kaip dirbtinio intelekto krikštamote, prieš kitą savaitę vyksiantį dirbtinio intelekto “AI action” susitikimą Paryžiuje išdėstė tris pagrindinius dirbtinio intelekto politikos formavimo principus.

Pirmiausia Li teigė, kad politika turi būti grindžiama „mokslu, o ne moksline fantastika“. Kitaip tariant, politikos formuotojai turėtų susitelkti į dabartinę dirbtinio intelekto realybę, o ne į apokaliptinius ateities scenarijus.

Ypač svarbu, pasak Li, kad politikos formuotojai suprastų, jog pokalbių robotai ir pagalbinės programos „nėra sąmoningos būtybės su ketinimais, laisva valia ar sąmone“. Tai padėtų išvengti perspaustų ateities scenarijų ir leistų susitelkti į tikrus iššūkius.

Antra, ji teigė, kad politika turėtų būti pragmatiška, o ne ideologinė, t. y. sukurta taip, kad sumažintų nenumatytas pasekmes ir skatintų inovacijas.

Galiausiai Li pabrėžė, kad ši politika turi suteikti galių visai dirbtinio intelekto ekosistemai - įskaitant atvirojo kodo bendruomenes ir akademinę visuomenę.

Atvira prieiga prie dirbtinio intelekto modelių yra labai svarbi pažangai, - sakė ji. „Jos ribojimas sukurs kliūtis ir sulėtins inovacijas, ypač akademinėse institucijose ir tarp tyrėjų, kurie turi mažiau išteklių nei privačiojo sektoriaus atstovai.

„Christie’s“ skelbia apie dirbtinio intelekto meno aukcioną

Garsūs meno aukcionų namai „Christie’s“ jau anksčiau pardavinėjo dirbtinio intelekto sukurtus meno kūrinius. Tačiau netrukus jie surengs pirmąją parodą, skirtą vien tik dirbtiniu intelektu sukurtam menui, o ši naujiena, žinoma, sulaukė prieštaringų vertinimų.

Aukcionas, kurį „Christie’s“ pavadino „Papildytas intelektas“ (angl. Augmented Intelligence), pristatys tokių menininkų kaip Mat Dryhurst, dirbtinio intelekto startuolio „Spawning AI“ įkūrėjo, darbus. Pagrindiniu parodos akcentu taps gyvai tapantis robotas, kuris bus eksponuojamas „Christie’s“ galerijose Rokfelerio centre Niujorke nuo vasario 20 d.

Socialinių tinklų vartotojai greitai atkreipė dėmesį, kad daugelis generatyvinio dirbtinio intelekto įrankių buvo apmokyti naudojant menininkų darbus be jų sutikimo. Kritikai teigia, kad tokios parodos kaip „Papildytas intelektas“ iškelia šiuos kūrinius į aukštumas tradicinio, rankų darbo meno sąskaita.

Jau paskelbtas atviras laiškas, reikalaujantis, kad „Christie’s“ atšauktų aukcioną. Beje, per mažiau nei 24 valandas jį jau pasirašė daugiau nei 1 800 žmonių.

„Menininkai, kurių darbai dalyvauja šiame aukcione, jau turi stiprias ir įvairiapuses meno praktikas, o kai kurie jų kūriniai yra pripažinti svarbiausiose pasaulio muziejų kolekcijose“, - teigė „Christie’s“ aukcionų namų atstovas. „Šiame aukcione pristatomi darbai, kuriuose dirbtinis intelektas naudojamas kaip priemonė menininkų kūrybai plėsti, ir daugeliu atvejų dirbtinis intelektas yra taikomas kontroliuojamai, mokant jį pagal pačių menininkų pateiktus duomenis.“ tęsė jis.

„Amazon“ milžiniškas 100 mlrd. dirbtinio intelekto biudžetas 2025-iems metams

Nepaisant praėjusios savaitės kalbų, kad „DeepSeek“ atvers mažesnių išlaidų dirbtiniam intelektui erą, nėra jokių ženklų, kad didžiosios technologijų bendrovės stabdytų investicijas. Priešingai - jos didina tempą.

„Amazon“ paskelbė apie milžinišką dirbtinio intelekto išlaidų planą - bendrovė prognozuoja, kad 2025-ais m. kapitalo išlaidos viršys 100 mlrd. dolerių. Kaip ketvirtadienį vykusioje ketvirtojo ketvirčio pajamų konferencijoje teigė „Amazon“ generalinis direktorius Andy Jassy, didžioji dalis šių lėšų bus skirta dirbtinio intelekto pajėgumams stiprinti jos debesų kompiuterijos padalinyje AWS. Tai didžiulis šuolis, palyginti su 78-iais mlrd. dolerių, kuriuos „Amazon“ išleido 2024-aisiais m.

„Amazon“ atmetė nuogąstavimus, kad mažėjančios dirbtinio intelekto kainos gali pakenkti jos pajamoms. Vietoj to, Jassy pabrėžė, kad mažesnės kainos tik paskatins didesnę dirbtinio intelekto paklausą. Kadangi AWS siūlo daugybę dirbtinio intelekto sprendimų, bendrovė iš to tik laimės, tvirtino jis.

„Kartais žmonės mano, kad jei sumažini bet kokios technologijos komponento kainą, tai automatiškai reiškia mažesnes bendras išlaidas technologijoms. Mes niekada nematėme, kad taip būtų“, - sakė Jassy, palygindamas dirbtinio intelekto paklausos augimą su ankstyvosiomis interneto ir debesijos plėtros dienomis.

Beje, praėjusią savaitę „Meta“ generalinis direktorius Markas Zuckerbergas pareiškė, kad bendrovė per gan ilgą laikotarpį planuoja išleisti šimtus milijardų dirbtinio intelekto plėtrai, nes sparčiai auga dirbtinio intelekto užklausų skaičius tarp milijardų vartotojų. „Meta“ kapitalo išlaidos 2025-aisiaisi m. turėtų siekti bent 60 mlrd. dolerių.

„Microsoft“ praėjusį mėnesį paskelbė, kad 2025-aisiais m. išleis net 80 mlrd. dolerių dirbtinio intelekto duomenų centrams.

„Microsoft“ vadovas Satya Nadella netgi pasidalino nuoroda į Vikipedijos puslapį apie Dževonso paradoksą (ekonomikos teoriją, teigiančią, kad mažesnės kainos skatina didesnę paklausą) ir būtent tada, kai „DeepSeek“ diskusijos įgavo pagreitį.

Ar Dževonso paradoksas šį kartą pasitvirtins didžiosioms technologijų bendrovėms, dar neaišku. Tačiau kol kas nėra jokių ženklų, kad dirbtinio intelekto išlaidų bei investicijų augimas mažėtų.