Kaip dirbtinis intelektas keičia švietimo sektorių?

Nenuostabu, kad pedagogai jaučia nepatogumą dėl generatyvinių dirbtinio intelekto įrankių. Lankant mokyklas ir kalbant apie skaitmeninį raštingumą, technolgijas bei dirbtinį intelektą - pastebėjau, kad mokytojai labiausiai baiminasi plagijavimo, t.y. Paprasčiausios apgaulės, kai atnešami namų darbai yra ne jų pačių daryti. Aišku, mokytojams tiek pat sunku būti nuolatos kvestionuojamamiems klasėje, kai viskas ką pasakai, gali būti patikrinta dirbtinio intelekto, o dažnu atveju papildyta ir tada jau tenka kovoti su moksleivio “aš žinau geriau” nusiteikimu. Nepaisant šių akivaizdžių iššūkiu, aš asmeniškai nemanau, kad turėtų kilti didelis susirūpinimas, jog generatyviniai įrankiai taps tikru mokymosi ar mokytojo pakaitalu. Tuopat noriu pastebėti, kad naudojant juos saikingai, vietoje ir laiku, o ypač mokytojams prižvelgiant patį mokymosi procesą - tai gali ir jau kai kur atneša ženkliai geresnius rezultatus.

Akivaizdu - esu šališkas ir stovių visų naujausių technologijų naudojimo pusėje, ir išdrįsiu pasakyti, kad dirbtinis intelektas gali labiau įtraukti moksleivius į mokymosi procesą, daugeliui moksleivių padaryti mokymąsi su dirbtiniu intelektu tam tikra priklausomybe (gerąja prasme). Priežastys slypi ne tiek dirbtinio intelekto ir kompiuterių mokslo pažangoje, kiek fundamentaliuose dalykuose, kurie uždega mokinio susidomėjimą, kelia motyvaciją ir įsitraukimą, nes, tiesiog - tavo čia ir dabar neaiškumas su dirbtinio intelekto pagalba gali būti patenkintas.

Tai kas yra priklausomybę keliantis mokymasis? Kai kalbu apie tai, kad dirbtinis intelektas daro mokymąsi priklausomybę keliančiu faktoriumi, turiu omenyje jaudulį ir norą tobulėti bei augti. Bet dar svarbiau, kad šis noras tęstųsi ilgai po to, kai mokinys pasiekia savo kelionės tikslą. Iš esmės tai ilgalaikė motyvacija. Sukurti mokinius, kurie mokosi patys, yra daugumos pedagogų iššūkis.

Reikšmingi akademiniai tyrimai apie generatyviųjų dirbtinio intelekto įrankių poveikį mokymuisi dar tik pradedami vykdyti. Dauguma esamos literatūros yra spekuliatyvi. Tai neišvengiamas dirbtinio intelekto naujumo padarinys.

Šiai dienai turime visai rimtų technologinių startuolių švietimo sektoriuje. Vienas iš jų - Alfa erdvė, Alfa klasės (vienos iš didžiausių korepetitorių įmonių produktas), kuris, beje, visai neseniai sulaukęs 315-os tūkstančių eurų investicijos. Jų inovatyvus, dirbtiniu intelektu grįstas sprendimas padeda mokytojams pasiruošti matematikos pamokai, priskirti namų darbus, taisyti juos ir, aišku, stebėti moksleivio progresą. Įdomiausia, bent šiame kontekste - dirbtinio intelekto įskiepis, kurio pagalba moksleivis bei mokytojas gali tiek kurti, tiek spręsti užduotis su per sekunde pasiekiama pagalba. O ką jau kalbėti apie užduočių banką, kuris dabar, iš esmės - neišsenkantis šulinys siūlantis tūkstančius užduočių ir jų variacijų.

Dėl ko apie tai kalbu: Lietuva gal ir nėra, kaip aš mėgstu sakyti - pigių reklamos triukų šalis, kuri save moka pozicionuoti, kaip super inovatyvią, tačiau produktai, kuriuos kuriame - atitinka visus keliamus kriterijus.

Pabaigai, švietimas visada buvo ir, ko gero, bus grindžiamas žmogiškuoju ryšiu, sunku įsivaizduoti pasaulį, kuriame mašinos galėtų tai pakeisti. Tačiau teisingai pasitelkus technologijas, o šiai dienai - dirbtinį intelektą - galime gauti tikrai neblogų rezultatų, tiek labiau įtraukiant moksleivį į mokymosi procesą, tiek padedant mokytojams pasiruošti pamokai, kurti kontrolinius, namų darbus ir svarbiausia - sekti kiekvieno moksleivio mokymosi progresą.

Ačiū išklausiusiems iki galo, šįkart pasikalbėjome apie tai kaip dirbtinis intelektas keičia švietimo sektorių, jei jūs ar jūsų įmonė klaidžioje dirbtinio intelekto labirintuose - visada pasiryžęs padėti pranešimu ar mokymais. Su jumis buvo Šarūnas Dignaitis - Kerpė bei laida Technologijų žingnsiu.