OpenAI savo dėmesį koncentruoją į „superintelektą“

OpenAI savo dėmesį koncentruoją į „superintelektą“

„OpenAI“ generalinis direktorius Samas Altmanas savo asmeniniame tinklaraštyje paskelbė, kad, jo manymu, „OpenAI“ „žino, kaip sukurti dirbtinį bendrąjį intelektą (AGI)“, kaip šį terminą tradiciškai suprato įmonė, ir pradeda kreipti fokusą į „superintelektą“.

„Mylime savo dabartinius produktus, tačiau esame čia dėl šlovingos ateities,“ - rašė Altmanas. „Superintelektualūs įrankiai galėtų paspartinti mokslinius atradimus ir inovacijas, pranokstančias tai, ką sugebame atlikti patys, ir tuo pačiu ženkliai padidinti kiekvieno iš mūsų gerovę.“

Anksčiau Altmanas teigė, kad superintelektas gali būti „vos už kelių tūkstančių dienų“, o jo atėjimas atneš daug daugiau pokyčių nei žmonės nutuokia šiai dienai.

AGI arba dirbtinis bendrasis intelektas yra neapibrėžtas terminas, tačiau „OpenAI“ turi savo apibrėžimą: „autonominės sistemos, kurios pranoksta aukštesnės pridėtinės vertės darbuose.“ „OpenAI“ ir „Microsoft“, artimi partneriai ir investuotojai, taip pat turi AGI apibrėžimą: dirbtinio intelekto sistemos, kurios gali sukurti bent 100 milijardų dolerių pelno. Pasiekus šį tikslą, „Microsoft“ praras prieigą prie „OpenAI“ technologijų pagal abiejų bendrovių susitarimą.

Taigi, kurią definiciją gali turėti omenyje Altmanas? Jis nenurodė, bet labiausiai tikėtina - pirmoji. Altmanas rašė, kad jis mano, jog dirbtinio intelekto agentai - dirbtinio intelekto sistemos, galinčios savarankiškai atlikti tam tikras užduotis gali „prisijungti prie darbo rinkos“, taip sakant, galbūt net šiemet reikšmingai pakeisti organizacijų rezultatus.

„Mes ir toliau tikime, kad palaipsniui pateikdami žmonėms puikius įrankius pasieksime puikių, rezultatų,“ - rašė jis.

Tai, ką prieš tai kalbėjome - įmanoma, bet tiesa ir ta, kad dabartinė dirbtinio intelekto technologija yra labai ribota. Pavyzdžiui, ji fantazuoja (sukuria neteisingą ar išgalvotą informaciją), daro klaidas, kurios akivaizdžios bet kuriam žmogui, ir, pabaigai, gali būti labai brangi. Praėjusioje laidoje aptarėme energijos kiekį reikalingą generatyviniams įrankiams, o ką jau kalbėti apie grafikos procesorius.

Atrodo, Altmanas yra įsitikinęs, kad visa tai galima pasiekti - ir gana greitai. Tačiau, jei iš pastarųjų metų dirbtinio intelekto plėtros ko nors išmokome, tai kad terminai gali keistis.

„Esame įsitikinę, kad per kelerius ateinančius metus visi pamatys tai, ką matome mes, ir supras, kad reikia elgtis labai atsargiai, kartu maksimaliai išnaudojant galimybę pasiekti naudą ir įgalinti kitus,“ - rašė Altmanas. „Atsižvelgiant į mūsų darbo galimybes, „OpenAI“ negali būti įprasta įmonė. Kokia sėkmė yra turėti galimybę turėti vaidmenį šioje srityje.“

Ar galima būtų galima tikėtis, kad „OpenAI“, skelbdama savo fokuso pasukimą į superintelektą, skirs pakankamai išteklių tam, kad užtikrintų, jog superintelektinės sistemos elgtųsi saugiai?

„OpenAI“ ne kartą rašė, kad sėkmingas atėjimas į pasaulį su superintelektu yra „toli gražu negarantuotas“ ir kad bendrovė neturi visų atsakymų. „Mes neturime sprendimo, kaip nukreipti ar kontroliuoti potencialiai superintelektualų dirbtinį intelektą ir užkirsti kelią galimiems nukrypimams,“ - bendrovė rašė tinklaraščio įraše, datuojamame 2023-iųjų m. liepos mėn. „Žmonės negalės patikimai prižiūrėti dirbtinio inelekto sistemų, kurios bus daug protingesnės už mus, todėl mūsų dabartinės technologijos nebus tinkamos superintelektui.“

Tačiau nuo šio įrašo paskelbimo „OpenAI“ panaikino komandas, kurios buvo skirtos dirbtinio intelekto saugumui, įskaitant superintelektualių sistemų saugumą, ir išvydo keletą įtakingų saugumo tyrėjų pasitraukiant iš organizacijos. Daugelis šių darbuotojų teigė, kad jų pasitraukimo priežastis - augantys „OpenAI“ komerciniai tikslai. Bendrovė šiuo metu vykdo pertvarką, siekdama būti patrauklesnė išorės investuotojams.

Paklaustas neseniai duotame interviu apie kritiką, teigiančią, kad „OpenAI“ nėra sutelkusi pakankamai dėmesio į saugumą, Altmanas atsakė: „Aš nurodyčiau mūsų istorinę patirtį, kaip atsakymą į šį klausimą.“

„OpenAI“ patiria nuostolių dėl „ChatGPT Pro“ prenumeratos

„OpenAI“ generalinis direktorius Samas Altmanas sekmadienį pareiškė, kad bendrovė šiuo metu patiria nuostolių dėl savo 200-jų šimtų dolerių per mėnesį kainuojančio „ChatGPT Pro“ plano, nes žmonės jį naudoja daugiau, nei tikėtasi.

„Aš asmeniškai parinkau kainą“, – Altmanas rašė serijoje įrašų platformoje „X“, – „ir maniau, kad uždirbsime šiek tiek pinigų.“

„ChatGPT Pro“, pradėtas siūlyti praėjusių metų pabaigoje, suteikia prieigą prie patobulintos „OpenAI“ o1 „samprotavimo“ dirbtinio intelekto modelio versijos - „o1 Pro“ režimo - ir pašalina kelių kitų įrankių, įskaitant „Sora“ vaizdo įrašų generatorių, naudojimo apribojimus.

Nepaisant to, kad nuo savo įkūrimo bendrovė pritraukė apie 20 mlrd. Dolerių investicijų, „OpenAI“ dar nėra pelninga. Pranešama, kad pernai bendrovė tikėjosi 5 mlrd. dolerių nuostolių, gaudama 3,7 mlrd. dolerių pajamų.

Tam įtakos turi tokios išlaidos kaip darbuotojų atlyginimai, biurų nuoma ir dirbtinio intelekto mokymo infrastruktūra. Vien „ChatGPT“ palaikymas „OpenAI“ tam tikru metu kainavo apie 700 tūkst. JAV dolerių per dieną.

Neseniai „OpenAI“ pripažino, kad jai reikia „daugiau kapitalo, nei tikėjosi“, nes bendrovė ruošiasi restruktūrizacijai, siekdama pritraukti naujų investicijų. Siekdama tapti pelninga, „OpenAI“ svarsto galimybę padidinti įvairių prenumeratos planų kainas. Prognozuojama, kad iki 2029 m. įmonės pajamos optimistiškai gali pasiekti 100 mlrd. JAV dolerių, prilygstančias dabartiniam metiniam „Nestlé“ pardavimų lygiui, kurie, priminsiu, nesiruošia iškeliauti iš Rusijos.