Perplexity nenori konkuruoti su Google, jie nori tapti naujuoju paieškos varikliu

Perplexity yra JAV įmonė, kurianti dirbtinio intelekto (DI) pagrindu veikiantį paieškos variklį ir asistentą.

Įvesiu į kontekstą tuos, kurie per daug nežino, kas tas Perplexity: šios programėlės pagrindinė idėja - sujungti paieškos sistemą su pokalbiu: tu užduodi klausimą, o Perplexity tau atsako, pateikdamas trumpą, aiškų atsakymą ir nuorodas, iš kur tą informaciją paėmė. Paprastai tariant: Perplexity veikia kaip išmanesnis „Google“ ir „ChatGPT“ hibridas. Vietoje šimtų nuorodų jis iškart bando pateikti aiškų atsakymą. Atsakydamas, nurodo šaltinius, kad galėtum pats patikrinti, ar informacija patikima. Naudoja pažangius kalbos modelius, kaip ChatGPT.

Iš esmės: kuria įrankį, kuris padeda žmonėms greičiau rasti atsakymus į klausimus. Stengiasi, kad dirbtinis intelektas būtų ne „savaime galvojantis“, o aiškiai remtūsi šaltiniais grindžiant savo atsakymus. Nėra taip, kad Perplexity visada teisus - kaip ir kiti dirbtinio intelekto modeliai - jis gali klysti ar interpretuoti netiksliai. Tačiau tas hibridas tarp diržiųjų kalbų modelio ir paieškos variklio - padeda gauti, bent mano akiai - tikslesnius atsakymus į mūsų užklausas.

Grįžkime prie naujienos - Aravindas Srinivasas šią savaitę TBPN tinklalaidėje sakė, kad viena iš priežasčių, kodėl Perplexity kuria savo naršyklę, yra noras rinkti duomenis apie viską, ką vartotojai daro už jos programėlės ribų. Taip siekiama parduoti aukščiausios kokybės reklamą.

„Tai viena iš priežasčių, kodėl norėjome kurti naršyklę - norime gauti duomenis net už programėlės ribų, kad geriau jus suprastume“, - sakė Srinivasas. „Nes kai kurie žmonių klausimai dirbtinio intelekto programėlėse yra tik darbo reikalais. Tai nėra asmeniniai dalykai.“O su darbu susijusios užklausos nepadės sukurti pakankamai tikslaus vartotojo profilio.

„Kita vertus, kokius dalykus perkate, į kokius viešbučius važiuojate, kokiuose restoranuose lankotės, ką naršote - visa tai daug daugiau pasako apie jus“, - tęsė jis.

Srinivasas tiki, kad Perplexity naršyklės vartotojai neprieštaraus tokiam stebėjimui, nes reklamos taps aktualesnės patiems vartotojams.

„Planuojame naudoti visą kontekstą, kad sukurtume geresnį vartotojo profilį, ir galbūt, mūsų „discover“ skiltyje galėtume rodyti reklamą“, - sakė jis.

Naršyklė, pavadinta „Comet“, susidūrė su tam tikrais sunkumais, bet, pasak Srinivaso, jos paleidimas numatytas gegužę.

Mano akiai Srinivasas, Perplexity generalinis direktorius teisus. Slaptas vartotojų sekimas internete padėjo Google tapti maždaug 2 trilijonų dolerių vertės įmone.

Dėl to Google sukūrė naršyklę ir mobiliąją operacinę sistemą. Iš tiesų, Perplexity taip pat bando įsitvirtinti mobiliajame pasaulyje. Ketvirtadienį buvo paskelbta apie jų bendradarbiavimą su Motorola - jų programėlė bus iš anksto įdiegta „Razr“ serijos telefonuose ir bus prieinama per Moto AI, tiesiog įrašius „Ask Perplexity“.

Pasak „Bloomberg“, Perplexity taip pat veda derybas su Samsung. Srinivasas to tiesiogiai nepatvirtino, bet tinklalaidėje užsiminė apie tai, kai buvo prasitaręs viename publikuotame straipsnyje prieš gerą mėnesį, kuriame būtent ir kalbėjo apie galimas abi partnerystes, ne tik su Motorola, bet ir su Samsung.

Google nėra vieninteliai, stebintys vartotojus internete reklamos tikslais. Meta taip pat naudoja savo stebėjimo technologiją „Pixels“, kuri įterpiama į įvairias svetaines ir renka duomenis net apie tuos žmones, kurie neturi Facebook ar Instagram paskyrų. Apple, kurie reklamuoja save kaip privatumo gynėjus, neišvengia pvz.: vartotojų vietos sekimo, kad galėtų rodyti reklamą kai kuriose savo programėlėse pagal numatytuosius nustatymus.

Kita vertus, toks elgesys paskatino žmones tiek JAV, tiek Europoje nepasitikėti technologijų gigantais.

Sunku nepastebėti ironijos, kad būtent šią savaitę Srinivasas taip atvirai paaiškino savo naršyklės sekimo ir reklamos pardavimo planus.

Google šiuo metu teisme ginčijasi su JAV Teisingumo departamentu, kuris kaltina Google monopolistiniu elgesiu, siekiant dominuoti paieškos ir internetinės reklamos rinkoje. JAV Teisingumo departamentas siekia, kad teisėjas įpareigotų Google mažinti monopolinę įtaką per pvz.: Chrome pardavimą kitiems.

Tiek OpenAI, tiek Perplexity - nenuostabu, turint omenyje Srinivaso ketinimus - pareiškė, kad norėtų įsigyti Chrome naršyklės verslą, jei Google būtų priversta jį parduoti.